Materialinė parama ir garantijos mirus darbuotojo artimajam: VDI ir mokesčių taisyklės

Netekties akivaizdoje įmonių vadovams bei buhalterijai kyla klausimų dėl darbo teisės garantijų ir materialinių išmokų taikymo. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenustato bendros prievolės darbdaviui skirti finansinę paramą mirus darbuotojo šeimos nariui ar pačiam darbuotojui. Privačiame sektoriuje šios išmokos mokėjimas priklauso nuo įmonės vidaus norminių teisės aktų arba individualaus vadovo sprendimo.

Jeigu privati įmonė savo kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar vidaus tvarkos taisyklėse yra įtvirtinusi nuostatą išmokėti materialinę pašalpą mirties atveju, ši tvarka tampa privaloma. Tokiu atveju darbdavys nebeturi teisės vienašališkai atsisakyti išmokėti numatytos paramos. Jei įmonės dokumentuose tokia išmoka nenumatyta, darbdavys gali ją skirti savo iniciatyva, priimdamas atskirą vadovo įsakymą pagal darbuotojo pateiktą prašymą.

Biudžetiniame sektoriuje taikomos atskiros nuostatos. Pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, mirus darbuotojui arba pablogėjus materialinei būklei dėl šeimos narių mirties, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio pašalpa.

Nepriklausomai nuo to, ar įmonė skiria piniginę paramą, Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato imperatyvią garantiją: darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti iki 5 kalendorinių dienų nemokamų atostogų dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Šių atostogų suteikimo darbdavys atsisakyti negali, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šis laikotarpis žymimas atitinkamu nemokamų atostogų kodu.

Skiriant materialinę pašalpą, buhalterijai svarbu teisingai nustatyti giminystės ryšį ir pritaikyti mokesčių lengvatas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbdavio išmokamos pašalpos mirus darbuotojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams (įtėviams) yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nepriklausomai nuo sumos dydžio.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato ribą socialinio draudimo įmokoms. „Sodros“ įmokos (VSD ir PSD) neskaičiuojamos nuo darbdavio pašalpos mirus sutuoktiniui, vaikams ar tėvams sumos, kuri neviršija 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų MMA. Jeigu išmoka viršija 5 MMA dydį, viršijančiai daliai skaičiuojamos įprastos socialinio draudimo įmokos, tačiau pajamų mokesčiu pagal GPMĮ 17 straipsnį visa suma lieka neapmokestinta.

Jei materialinė parama skiriama mirus kitiems asmenims (pavyzdžiui, broliams, seserims, seneliams), GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto lengvata netaikoma. Tokiu atveju privati bendrovė išmoką apmokestina įprasta tvarka kaip su darbo santykiais susijusias pajamas.

Išmokai pagrįsti reikalingi šie dokumentai: darbuotojo prašymas, mirties faktą patvirtinantis dokumentas (mirties liudijimas ar išrašas), giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo, santuokos liudijimai) ir įmonės vadovo įsakymas dėl pašalpos skyrimo.