Kokią verslo formą pasirinkti Lietuvoje? MB, UAB, IĮ ir VšĮ palyginimas

Planuojant pradėti ar plėsti veiklą 2026 metais, vienas svarbiausių žingsnių – tinkamos teisinės verslo formos pasirinkimas. Nuo šio sprendimo priklausys jūsų mokestinė našta, asmeninės atsakomybės ribos, pradinio įstatinio kapitalo poreikis ir taikomi apskaitos reikalavimai. Šiame giduose išsamiai aptarsime pagrindines verslo formas Lietuvoje bei padėsime jums priimti teisingą sprendimą.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – tradicinis ir patikimas pasirinkimas
Uždaroji akcinė bendrovė, kurios veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad jūs savo asmeniniu turtu neatsakote už įmonės neįvykdytas prievoles. Didžiausias UAB privalumas – galimybė lengvai pritraukti investuotojus ir neribotas akcininkų skaičius (steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys). Šiuo metu minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1000 Eur. Svarbu tai, kad įsteigę įmonę, šią sumą galite iškart naudoti einamosioms verslo išlaidoms padengti. UAB yra palankiausia forma sparčiai augančiam verslui, planuojančiam samdyti daug darbuotojų.

Mažoji bendrija (MB) – lankstumas pradedantiesiems
Mažoji bendrija, veikianti pagal Mažųjų bendrijų įstatymą, išlieka viena populiariausių verslo formų Lietuvoje. Kaip ir UAB, tai yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, apsaugantis asmeninį steigėjų turtą. Esminis MB privalumas – nereikalaujamas joks minimalus įstatinis kapitalas. Bendrijos nariai (kurių gali būti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų) įneša savanoriškus įnašus. MB leidžia lanksčiau išsimokėti lėšas asmeniniams poreikiams (avansinis pelno išmokėjimas), tačiau būtina atidžiai vertinti Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir kitus mokesčius. MB idealiai tinka paslaugų teikėjams, šeimos verslams ar nedidelėms startuolių komandoms.

Individuali įmonė (IĮ) – visiška asmeninė atsakomybė
Individuali įmonė (reglamentuojama Individualių įmonių įstatymo) yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. Jos savininku ir steigėju gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali turėti kitos IĮ. Nors IĮ nereikalauja pradinio įstatinio kapitalo ir pelną galima išsiimti bet kuriuo metu, svarbiausias šios formos trūkumas – jūs rizikuojate visu savo asmeniniu turtu. Jei verslas patirs nesėkmę ar susikaups skolos, jos bus išieškomos iš jūsų asmeninių lėšų, transporto priemonių ar nekilnojamojo turto. 2026 m. kontekste šios formos populiarumas toliau mažėja, nes MB suteikia analogišką lankstumą be asmeninės rizikos.

Viešoji įstaiga (VšĮ) ir Asociacija – ne pelno siekiančioms veikloms
Jei jūsų tikslas nėra pelno generavimas savininkams, verta apsvarstyti VšĮ arba asociaciją. Viešoji įstaiga yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą (švietimo, kultūros, socialinėse srityse). VšĮ steigėjų skaičius neribojamas, tačiau gautas pelnas negali būti skirstomas nariams. Tuo tarpu Asociacija apibrėžiama kaip viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – atstovauti narių interesams, juos ginti ir koordinuoti veiklą. Abi formos gali užsiimti komercine veikla, bet gautos pajamos turi būti skiriamos organizacijos tikslams įgyvendinti.

Mokestinė aplinka ir galutinis pasirinkimas
Renkantis verslo formą, svarbu atsižvelgti į Pelno mokesčio įstatymą bei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą. Tiek UAB, tiek MB gali pasinaudoti lengvatiniu 5 % pelno mokesčio tarifu pirmaisiais metais ir vėliau, jei atitinka mikroįmonės kriterijus (iki 10 darbuotojų ir ne daugiau kaip 300 000 Eur metinių pajamų). UAB atveju jums reikės griežtesnių formalių procedūrų ir išsamios apskaitos, kurią reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, o MB pasižymi mažesne biurokratija. Įvertinkite savo verslo modelį, pradinio kapitalo galimybes bei rizikos toleranciją, kad pasirinktumėte jūsų 2026 m. viziją geriausiai atitinkančią formą.