VMI atnaujino PMĮ komentarą: dienpinigių atskaitymo pokyčiai komandiruotėms Lietuvoje

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė atnaujintą Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 21 straipsnio 3 dalies apibendrintą paaiškinimą (komentarą). Šis atnaujinimas suderintas su Vyriausybės nutarimo Nr. 526 pakeitimais, įsigaliojusiais 2026 m. spalio 1 d. Komentare detaliai išaiškintos dienpinigių sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais taisyklės ir praktinis jų taikymas.

Esminė naujovė – komandiruotėms Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigiai leidžiamiems atskaitymams priskiriami tik tuo atveju, kai komandiruotė trunka ilgiau negu vieną dieną. Jeigu darbuotojo komandiruotė Lietuvoje trunka vieną darbo dieną (pamainą), pagal teisės aktus dienpinigiai nebėra mokami. Jei įmonė vis dėlto nusprendžia darbuotojui išmokėti dienpinigius už vienadienę komandiruotę šalyje, ši suma negali būti atskaitoma iš pajamų kaip komandiruočių sąnaudos pagal PMĮ 21 str. 3 d. Tokia išmoka mokesčių požiūriu vertinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) bei „Sodros“ įmokomis.

Komentare taip pat pateiktas aiškus išaiškinimas dėl darbuotojų, kurie vyksta atlikti funkcijų į kitą vietovę kelias dienas iš eilės, tačiau kiekvieną dieną grįžta į nuolatinę gyvenamąją arba darbo vietą. Jei darbdavys komandiruotės vietoje neorganizuoja ir neapmoka nakvynės, pelno mokesčio tikslais tokios išvykos vertinamos kaip atskiros vienadienės komandiruotės. Atitinkamai už šias dienas dienpinigiai negali būti priskiriami leidžiamiems atskaitymams.

Be to, VMI primena apie nustatytą 20 procentų taisyklę daugiadienių komandiruočių pradžiai ir pabaigai. Pagal patvirtintą tvarką, jeigu komandiruotės pirma ir (arba) paskutinė diena (įskaitant kelionės laiką) trunka trumpiau nei 4 valandas, už tą dieną leidžiamiems atskaitymams priskiriama dienpinigių suma negali viršyti 20 procentų nustatytos dienpinigių normos.

Vienadienių komandiruočių metu patirtos kitos faktinės išlaidos – kuro sąnaudos (pagal nustatytas normas ir faktą), viešojo transporto ar kelionės bilietai, automobilių stovėjimo mokesčiai – ir toliau pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, jei jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Komandiruočių įsakymuose ir kelionės dokumentuose būtina nurodyti tikslias išvykimo bei sugrįžimo valandas.