VDI išaiškinimas: darbdaviai negali vienašališkai atskaityti nuostolių iš darbuotojų atlyginimo

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad apgadintas įmonės turtas, degalų pereikvojimas ar po inventorizacijos nustatytas prekių trūkumas nesuteikia darbdaviui teisės vienašališkai sumažinti darbuotojo darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 150 straipsnyje įtvirtintas baigtinis pagrindų sąrašas, kada išskaitos iš darbo užmokesčio apskritai yra leistinos.

Pagal DK 150 straipsnio 1 ir 2 dalis, išskaitos be atskiro ginčo nagrinėjimo galimos tik šiais atvejais: grąžinant nepanaudotus ir laiku negrąžintus avansus, taisant aritmetines skaičiavimo klaidas, išieškant darbuotojo kalte padarytą žalą ir išskaičiuojant permokėtus atostoginius, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.). Sąvoka „buhalterinė klaida“ teisiškai apima išskirtinai technines aritmetines klaidas. Jei permoka atsirado netinkamai pritaikius teisės aktus ar įmonės vidaus tvarkas, tai nelaikoma skaičiavimo klaida ir išskaita negali būti daroma.

VDI pabrėžia, kad neteisėta laikoma praktika inventorizacijos metu nustatytus trūkumus automatiškai padalyti visiems pamainos ar padalinio darbuotojams. Kiekvienu atveju darbdavys privalo individualiai įrodyti konkretaus darbuotojo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Taip pat įstatymams prieštarauja išankstinis lėšų rinkimas į vidinius rizikos fondus ar reikalavimas pasirašyti vekselius būsimai žalai kompensuoti.

Norėdamas teisėtai išieškoti patirtą žalą savo nurodymu, darbdavys privalo laikytis griežtų procedūrinių reikalavimų. Rašytinis nurodymas dėl išskaitos turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai darbdavys sužinojo arba galėjo sužinoti apie atsiradusį pagrindą (DK 150 str. 3 d.). Vienašališku darbdavio sprendimu išskaitoma žalos suma negali viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei žala viršija šį dydį, praleistas vieno mėnesio terminas arba darbuotojas ginčija savo kaltę bei sumos dydį, darbdavys privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK).

Buhalterijai vykdant teisėtą darbdavio įsakymą dėl išskaitos, privaloma vadovautis Civilinio proceso kodekso (CPK) 736 straipsnio apribojimais. Išskaitų dydis iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), negali viršyti 20–30 procentų (priklausomai nuo išieškojimo pobūdžio), o iš MMA viršijančios dalies – 50 procentų. Neteisėtai atlikta išskaita teisiškai traktuojama kaip darbo užmokesčio nemokėjimas, už kurį darbdaviui kyla pareiga mokėti delspinigius, taikomos DK 147 straipsnyje numatytos netesybos bei administracinė atsakomybė.