Atnaujintas GPMĮ komentaras: individualios veiklos išlaidų atskaitymas ir nuostolių perkėlimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) atnaujino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 18 straipsnio 1 ir 10-1 dalių bei 18-1 straipsnio 5 dalies apibendrintą paaiškinimą (komentarą), patvirtintą 2026 m. spalio 19 d. raštu Nr. (18.18-31-1 Mr) RTD-126.

Pakeitimai tiesiogiai taikomi gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, ir jų apskaitą tvarkantiems specialistams. Komentare detaliai paaiškinama, kaip pripažįstami leidžiami atskaitymai taikant faktinių išlaidų metodą, kaip apskaitomas nematerialusis turtas, kokiems atvejams galioja 30 proc. prezumpcinio atskaitymo ribojimai ir kokiomis taisyklėmis perkeliami mokestiniai nuostoliai.

Pagal atnaujintą GPMĮ 18 straipsnio 1 dalies išaiškinimą, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos patirtos išlaidos privalo būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, turinčiais visus LR Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnyje numatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. Trūkstant privalomų rekvizitų, patirtos sąnaudos negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Komentare įtvirtintas svarbus apribojimas gyventojams, pasirinkusiems prezumpcinį 30 proc. pajamų atskaitymo būdą be dokumentų: šios taisyklės negalima taikyti pajamoms, gautoms iš esamo darbdavio ar kito asmens, su kuriuo gyventoją sieja darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai. Tokioms pajamoms mokestinė bazė turi būti nustatoma arba nuo visos gautos sumos, arba atskaitant tik faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas išlaidas.

GPMĮ 18 straipsnio 10-1 dalies komentare patikslinta nematerialiojo turto apskaita. Kompiuterinių programų, licencijų ir kito nematerialiojo turto įsigijimo ar sukūrimo išlaidos negali būti nurašomos į leidžiamus atskaitymus iš karto visa suma, jei turto naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai ir viršija nustatytą minimalią vertę. Toks turtas turi būti nudėvimas per teisės aktuose nustatytus normatyvus.

Pagal patikslintą GPMĮ 18-1 straipsnio 5 dalies komentarą, individualios veiklos mokestinio laikotarpio nuostoliai gali būti perkeliami į vėlesnius mokestinius metus, tačiau jie gali dengti tik tos pačios individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas. Be to, perkeliamų nuostolių suma negali viršyti to mokestinio laikotarpio individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos.

Atnaujintame VMI komentare nėra nustatyta retroaktyvių reikalavimų tikslinti ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijas, jei gyventojai pajamas ir išlaidas deklaravo pagal iki šio atnaujinimo galiojusius oficialius išaiškinimus.