Algoritminis valdymas Darbo kodekse: ką pakeitimai reiškia Lietuvos įmonėms

2026 m. spalio 13 d. Seimas po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisų paketui Nr. XVP-1914 ir lydintiesiems įstatymų projektams (Nr. XVP-1915, Nr. XVP-1916), kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2831 dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo. Balsavime 85 Seimo nariai pasisakė už, prieš balsavusių nebuvo, 8 susilaikė. Pagrindiniu komitetu projektui nagrinėti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o priėmimas numatytas 2026 m. lapkritį. Direktyvos reikalavimai turi įsigalioti vėliausiai 2026 m. gruodžio 2 d.

Nors teisės aktų paketas dažniausiai siejamas su pavėžėjimo ir kurjerių platformomis, jo poveikis apima žymiai platesnį darbdavių ratą. Darbo kodekso 27 straipsnis pildomas 4 dalimi, nustatančia, kad bendrieji skaitmeninių platformų algoritminio valdymo reikalavimai (DK 110-4–110-8 straipsniai) bus taikomi mutatis mutandis visiems šalies darbdaviams, kurie užduotims skirstyti, darbo laikui fiksuoti ar darbuotojų rezultatams vertinti pasitelkia automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas.

Tai reiškia, kad logistikos, sandėliavimo, gamybos ar klientų aptarnavimo įmonės, naudojančios programinę įrangą darbuotojų produktyvumui matuoti, privalės atlikti naudojamų algoritmų auditą bei poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV). Teisės aktai griežtai draudžia automatizuotomis sistemomis rinkti duomenis apie darbuotojo emocinę ar psichologinę būklę, privačius pokalbius, veiklą ne darbo metu, taip pat analizuoti duomenis siekiant prognozuoti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, naryste profesinėse sąjungose.

Be to, darbdaviai privalės užtikrinti informavimo skaidrumą: darbuotojams vėliausiai pirmąją darbo dieną arba prieš įdiegiant programinės įrangos atnaujinimus turės būti raštu arba elektroniniu būdu pateikta informacija apie taikomus algoritmus, jų vertinimo kriterijus ir sprendimų priėmimo logiką. Darbuotojams taip pat suteikiama teisė reikalauti automatizuoto sprendimo paaiškinimo ir žmogaus atliekamos peržiūros per nustatytą terminą.

Darbo santykių vertinime įtvirtinamas faktinių aplinkybių viršenybės principas (DK 32 str. 2 d., 110-3 str.). Tai reiškia, kad nustatant darbo teisinius santykius bus vertinamas realus pavaldumas, darbo organizavimo kontrolė ir priklausomumas nuo užsakovo, o ne pasirašytos civilinės ar paslaugų teikimo sutarties pavadinimas. Savarankiškai dirbantiems skaitmeninių platformų kurjeriams ir vairuotojams numatoma teisė kreiptis tiesiogiai į Darbo ginčų komisiją dėl darbo santykių pripažinimo.

Verslo prisitaikymui prie naujo reguliavimo numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu nebus taikomos sankcijos už nelegalų darbą, jei įmonė bendradarbiauja ir šalina neatitikimus. Tikslią duomenų teikimo Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) tvarką vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius patvirtins iki 2026 m. gruodžio 2 d.